Vešurstofa Ķslands
Eftirlits- og spįsviš

Jaršskjįlftar ķ janśar 2011

[Fyrri mįn.] [Nęsti mįn.] [Ašrir mįnušir og vikur] [Jaršvįrvöktun]

Upptök jaršskjįlfta į Ķslandi ķ janśar 2011. Raušir hringir tįkna jaršskjįlfta stęrri en 0 aš stęrš.
Į kortinu eru einnig sżnd eldstöšvakerfi (Pįll Einarsson og Kristjįn Sęmundsson, 1987).

Jaršskjįlftar į Ķslandi ķ janśar 2011

Ķ janśarmįnuši męldust um 1040 skjįlftar undir landinu og hafsvęšinu ķ kringum Ķsland. Stęrsti skjįlftinn varš śti į Reykjaneshrygg 10. janśar, Ml 3,4. Žrķr skjįlftar undir Vatnajökli voru um og yfir žrķr aš stęrš, viš Kistufell, Ml 3,2, noršan viš Grķmsfjall, Ml 3,3, og į Lokahrygg Ml 3,0.

Rśmlega tuttugu jaršskjįlftar męldust į Reykjaneshrygg, flestir 10. janśar um 45 kķlómetra frį landi. Stęrsti var Ml 3,4. Langflestir skjįlftar sem męldust į Reykjanesskaga įttu upptök į svęšinu ķ kringum Kleifarvatn eša yfir tvö hundruš. Flestir, eša um 90, uršu viš sušvesturenda vatnsins. Ašrir įttu upptök į noršur-sušur sprungu viš Nśpshlķšarhįls, mešfram tveimur noršur-sušur sprungum viš Trölladyngju og dreifšir undir og austan viš vatniš. Stęrsti skjįlftinn į svęšinu var 2,7 stig. Dagana 10. - 14. janśar męldust sjö skjįlftar į litlu dżpi viš Valahnśka. Ķ Ölfusi og į Hengilssvęšinu uršu skjįlftar viš Hśsmśla (20 aš morgni 10. janśar), viš Raufarhólshelli og į Krosssprungu. Į Sušurlandi męldust skjįlftar į Hestvatnssprungu, viš Gķslholtsvatn og viš Bjólfell.

Um eitt hundraš jaršskjįlftar męldust undir Mżrdalsjökli og žar af voru um 20 sem įttu upptök ķ Kötluöskjunni og voru žeir allir minni en einn aš stęrš. Hinir įttu upptök undir vesturhluta jökulsins og voru stęrstu skjįlftarnir um 2,2 aš stęrš. Undir Eyjafjallajökli męldust um 20 skjįlftar og voru žeir allir um eša undir einum aš stęrš. Į Torfajökulssvęšinu męldust 16 jaršskjįlftar og var stęrsti skjįlftinn 2,5 aš stęrš meš upptök um 3 km vestur af Landmannalaugum.

Fįeinir jaršskjįlftar męldust ķ og viš Langjökul, sį stęrsti 1,9 aš stęrš. Žann 9. janśar varš jaršskjįlftahrina meš um 10 skjįlftum viš Sandfell, um 3 kķlómetra noršur af Geysi ķ Haukadal. Stęrsti skjįlftinn ķ hrinunni var 2,8 aš stęrš. Tveir jaršskjįlftar, sį stęrri 1,8 aš stęrš męldust viš sušurenda Blöndulóns ķ byrjun mįnašarins. Einn skjįlfti af stęrš 2,5 męldist ķ noršausturhluta Hofsjökuls seint ķ mįnušinum.

Undir Vatnajökli męldust um 180 skjįlftar ķ mįnušinum. Tveir skjįlftann voru stašsettir viš Esjufjöll, sennilega seinustu eftirhreitur eftir virknina sem var į svęšinu į tķmabilinu frį október til desember. Einn skjįlfti varš undir Öręfajökli og einn viš Žóršarhyrnu, en auk žess voru nokkrir skjįlftar stašsettir viš Skeišarįrjökul, alla vega einn žeirra lķkist ķsskjįlfta. Viš Kverkfjöll męldust 24 skjįlftar og 25 viš Grķmsvötn. Stęrsti skjįlftinn varš rétt noršur af Grķmsfjalli aš stęrš Ml 3,3 og var žaš jafnframt stęrsti skjįlftinn undir landinu žennan mįnušinn. Rķflega 70 skjįlftar męldust viš Bįršarbungu og į svęšinu milli Bįršarbungu og Grķmsvatna. Margir žeirra skjįlfta komu ekki fram ķ sjįlfvirka kerfinu og var erfitt aš stašsetja žį. Žeir sįust hins vegar vel sem óróahvišur į óróagröfum į stöšvunum noršan Vatnajökuls. Viš Kistufell męldust 36 jaršskjįlftar. Tveir skjįlftar af stęrš um 1,5 męldust sunnan viš Tungnįrjökul og einn af svipašri stęrš noršan viš jökulinn, allir į um 4 kķlómetra dżpi. Viš Dyngjufjöll, Heršubreišartögl og Hlaupfell męldust alls 69 skjįlftar, žar af um 30 viš Heršubreišartögl og įtta austan viš Öskjuvatn. Žeir voru allir undir Ml 2 aš stęrš.

Į Noršurlandi og fyrir noršan land męldust 185 skjįlftar. Engir stórir skjįlftar męldust ķ mįnušinum, en sį stęrsti var af stęršinni Ml 2,4. Virknin var nokkuš jafn dreifš, en ķ nįmunda viš Kópasker, Gjögurtį og Grķmsey męldust um 50 skjįlftar į hverju svęši fyrir sig og viš Flatey męldust 17 skjįlftar. Viš Kröflu męldust sex skjįlftar og fjórir viš Žeistareyki.



Eftirlitsfólk ķ janśar: Sigžrśšur Įrmannsdóttir, Steinunn S. Jakobsdóttir, Bergžóra S. Žorbjarnardóttir, Hjörleifur Sveinbjörnsson og Gunnar B. Gušmundsson.