| Vešurstofa Ķslands
Eftirlits- og spįsviš |
|---|
| [Fyrri mįn.] | [Nęsti mįn.] | [Ašrir mįnušir og vikur] | [Jaršvįrvöktun] |
Hįtt ķ 1300 jaršskjįlftar męldust meš SIL jaršskjįlftamęlakerfi Vešurstofunnar ķ maķ. Helsti atburšur var skjįlftaröš viš Heršubreiš, sem hófst meš skjįlfta rśmlega žrķr aš stęrš um mišjan mįnušinn. Hundrušir eftirskjįlfta fylgdu ķ kjölfariš. Skjįlftavirkni viš Hśsavķk sem hófst ķ lok aprķl hélt įfram ķ maķ. Stęrstu skjįlftarnir sem męldust ķ mįnušinum voru lengst sušur į Reykjaneshrygg og noršur į Kolbeinseyjarhrygg.
Fremur fįir jaršskjįlftar męldust į Reykjaneshrygg ķ maķ. Um mišjan mįnušinn męldist um tugur skjįlfta viš Reykjanestį, allir innan viš tvo aš stęrš. Um 90 kķlómetra frį landi, sušvestan Eldeyjarboša, męldust nokkrir skjįlftar og tugur um 170 kķlómetra frį landi. Um mišjan mįnušinn męldust nokkrir jaršskjįlftar sem įttu upptök sunnan 60° noršurbreiddar. Žeir voru um fjórir aš stęrš. Lķtil skjįlftavirkni var į Reykjanesskaga ķ mįnušinum. Eins og undanfarna mįnuši męldust flestir skjįlftar į Krżsuvķkursvęšinu eša um 40 - 50. Ašrir voru fįir og dreifšir um skagann.
Innan viš tuttugu skjįlftar męldust į nišurdęlingarsvęši Orkuveitu Reykjavķkur viš Hśsmśla, allir smįir. Ašrir skjįlftar į Hengilssvęšinu og ķ Ölfusi voru fįir, dreifšir og litlir. Innan viš žrjįtķu skjįlftar męldust į Sušurlandsundirlendinu, flestir į sprungunum frį 2008 og svo į Selsundssprungu frį 1912. Allir voru innan viš 1,5 aš stęrš.
Rśmlega 250 skjįlftar męldust ķ Tjörnesbrotabeltinu ķ mįnušinum og er žaš svipuš virkni og mįnušinn į undan. Um 80 skjįlftar męldust ķ Öxarfirši og annar eins fjöldi viš Hśsavķk. Smįhrina hófst, skammt vestur af Kópaskeri, sķšdegis į sunnudegi 6. maķ og stóš fram į nęsta morgun, į žrišja tug skjįlfta męldust. Mišvikudagskvöldiš 2. maķ hófst smįhrina um įtta kķlómetrum noršvestan Hśsavķkur og stóš hśn fram eftir nóttu. Įrla föstudagsmorguns hófst önnur tveimur kķlómetrum nęr Hśsavķk. Samtals męldust į fjórša tug skjįlfta ķ bįšum žessum hrinum, allir litlir. Žessar tvęr hrinur eru framhald af skjįlftahrinu sem hófst sķšasta dag aprķlmįnašar og stóš fram yfir mįnašamótin. Žessar žrjįr hrinur röšušust ķ žrjįr žyrpingar, sś fyrsta vestast į svęšinu og sś sķšasta austast og nęst landi. Į svęšinu noršaustan og austan viš Grķmsey męldust rśmlega 30 skjįlftar, stęrstu um tvö stig. Stęrsti skjįlftinn į Noršurlandi varš um mišjan mįnuš um žaš bil sex kķlómetrum noršvestur af Tjörnesi, 2,6 aš stęrš.
Undir Vatnajökli męldust tęplega 70 jaršskjįlftar eša svipaš og mįnušinn į undan. Upptök flestra skjįlftanna voru viš Kistufell, Bįršarbungu og į Lokahrygg. Stęrstu skjįlftarnir, um 1,5 aš stęrš, voru į Lokahrygg. Fįeinir smįkjįlftar męldust einnig ķ Kverkfjöllum, ķ Skeišarįrjökli, viš Esjufjöll og vķšar.
Frį byrjun mįnašarins męldust allmargir skjįlftar fįeina kilómetra sušvestan viš Heršubreiš. Ķ framhaldi af jaršskjįlfta rśmlega žrķr aš stęrš um hįdegisbiliš žann 14. maķ jókst skjįlftavirknin verulega. Fyrstu fjóra dagana į eftir męldust um 400 jaršskjįlftar ķ hrinu sem fjaraši sķšan śt fram eftir mįnušinum. Alls męldust um 600 jaršskjįlftar į svęšinu. Upptök skjįlftanna sušvestan viš Heršubreiš voru ašallega į tveimur lóšréttum samsķša brotaplönum meš strikstefnur į bilinu N40° - 50°A. Einnig voru skjįlftar noršan viš Heršubreiš og viš Töglin. Um 20 smįskjįlftar įttu upptök viš Öskju sem męldust af og til ķ mįnušinum.
Ķ mįnušinum męldust tęplega 160 jaršsjįlftar viš Mżrdalsjökul, žar af rķflega 90 ķ Kötluöskjunni, 23 viš Hafursįrjökul og 39 vestan Gošabungu. Tveir stęrstu skjįlftarnir, sem voru rumlega 2 aš stęrš, uršu 7. og 15. maķ ķ mišri Kötluöskjunni. Ķ nįgrenni Torfajökuls męldust 17 jaršskjįlftar, sį stęrsti var 1,7 aš stęrš žann 18. maķ. Viš vestanveršan Langjökul męldust įtta jaršskjįlftar, sį stęrsti 1,3 aš stęrš.
Eftirlitsfólk ķ maķ: Sigžrśšur Įrmannsdóttir, Bergžóra S. Žorbjarnardóttir, Gunnar B. Gušmundsson og Einar Kjartansson