next up previous contents
Next: Upptakagreining smįskjįlfta Up: FYRSTU NIŠURSTÖŠUR Previous: Fjöldi skjįlfta

Dreifing jaršskjįlfta 1996 og 1997

Alls voru stašsettir rķflega 9000 skjįlftar į svęšinu frį Kleifarvatni ķ vestri aš Ingólfsfjalli ķ austri įriš 1996 og yfir 20000 įriš 1997 (mynd 5). Langflestir žeirra įttu upptök sķn į Hengilssvęšinu. Meginžyrping skjįlftanna er į svęšinu frį Hengli, austur aš Villingavatnsselfjalli, og frį Męlifelli ķ Grafningi ķ noršri og sušur į Hellisheiši (mynd 5).
  
Figure 5: Stašsetning jaršskjįlfta ķ nįgrenni höfušborgarsvęšisins įriš 1997. Ašeins eru sżndir skjįlftar sem stašsettir voru meš innan viš $\pm 2$ km óvissu. Skjįlftar yfir 3.5 aš stęrš eru merktir meš blįum hringjum.
\begin{figure}
 \centering
 \includegraphics[bb=23 26 581 507,width=\textwidth]{/heim/sr/hen/rap01/gmt/kort/hb03.ps}\end{figure}

Stakar hrinur hafa žó einnig oršiš utan žess svęšis sem mest er virkt. Ķ október 1996 varš skjįlfti af stęrš 4.1 į Richterkvarša nęrri Bķldsfelli ķ Grafningi og fylgdu honum hundruš eftirskjįlfta. Ķ janśar 1997 uršu nokkur hundruš smįskjįlfta nęrri Eiturhóli į Mosfellsheiši (mynd 5). Skjįlftarnir voru flestir į 4-5 km dżpi. Eiturhóll er eilķtiš noršan viš noršurenda Blįfjallasprungusveimsins en misgengi innan hans hafa lķtiš skolfiš undanfarin įr.

Nęsta sprungužyrping vestan Blįfjalla er kennd viš Krķsuvķk og nęr frį ströndinni viš Krķsuvķk noršur fyrir Ellišavatn. Skjįlftahrinur eru algengar į syšsta hluta žyrpingarinnar en noršan Kleifarvatns uršu nęr engir skjįlftar į įrunum 1996 og 1997 (mynd 5).

Skjįlftar eru fįtķšir į vinnslusvęši Hitaveitu Reykjavķkur ķ Mosfellsbę en taka ber fram aš nęmni męlanetsins er einna sķst į höfušborgarsvęšinu, bęši vegna legu stöšvanna (sbr. mynd 3) og vegna sušs af mannavöldum.


next up previous contents
Next: Upptakagreining smįskjįlfta Up: FYRSTU NIŠURSTÖŠUR Previous: Fjöldi skjįlfta
Siguršur Th. Rögnvaldsson
1/30/1998